Paviršinių venų išsiplėtimas atsiranda dėl sutrikusios vožtuvų funkcijos ir kraujotakos. Venų varikozė būdinga apatinėms galūnėms, nes vertikali laikysena sukelia kraujo nutekėjimo problemą veikiant gravitacijai. Šiandien pažvelgsime į kojų venų varikozės požymius, simptomus ir kaip išgydyti venų varikozę.
Varikozinių venų susidarymo mechanizmas
Veikiant pėdos, kojų ir šlaunų raumenų-veninėms pompoms, siurbiant pilvo ertmę ir veikiant širdies darbui, kraujas kyla iš apačios į viršų. Venos yra didelės kraujagyslės, per kurias kraujas transportuojamas iš periferijos į širdį. Kraujagyslių sienelėse yra mažiau raumenų audinio nei arterijų sienelėse. Siekiant išvengti atvirkštinės kraujotakos, venose yra vožtuvai.
Esant venų sienelių atonijai ir vožtuvų nepakankamumui, kraujas užsistoja venose ir atsiranda jų deformacija. Padidėja venos spindis. Kuo jis didesnis, tuo sunkiau vožtuvams jį visiškai uždaryti. Vadinasi, daugiau kraujo grįžta atgal, sustingsta ir toliau tempia kojų venas.
Apatinių galūnių venų varikozė priklauso nuo lyties, nes, remiantis statistika, jos dažniau pasitaiko moterims.
Venų varikozės priežastys
Pagrindinės venų varikozės priežastys gali būti suskirstytos į endogenines ir egzogenines:
- paveldimas venų nepakankamumas;
- fizinis neveiklumas;
- ilgalaikė priverstinė laikysena;
- avėti aukštakulnius;
- antsvoris;
- hormoninis disbalansas;
- kai kurios lėtinės organų ligos ir patologijos (širdis, kepenys, blužnis ir kt.);
- pokyčiai dėl amžiaus;
- prasta laikysena ir plokščios pėdos;
- tam tikrų rūšių vaistų (geriamųjų kontraceptikų, steroidų) vartojimas;
- padidėjęs intrakranijinis slėgis, dėl kurio:
- vidurių užkietėjimas;
- nėštumas ir kt.
Kaip gydyti kojų venų varikozes moterims
Moterų venų sistemos būklę lemia morfologinės ir fiziologinės organizmo savybės. Taigi kai kurie mokslininkai teigia, kad už moterų kūno venų patologiją yra atsakingas specialus genas, kuris yra paveldimas ir susijęs su lytimi. Jis nustato kolageno ir elastino santykį venų sienelėse. Todėl moterims kojų venų varikozė yra daug dažnesnė.
Be to, jei sutrinka hemodinamika giliosiose venose, kraujas išleidžiamas į juosmens venas. Moterų poodinio audinio struktūra turi būdingų skirtumų. Gerai išsivystęs poodinis audinys jungiamojo audinio tilteliais padalija audinį į sektorius. Moterims, kurių poodinis audinys yra laisvas, venos paprastai yra plonasienės ir vingiuotos. „Džemperiai“ daro spaudimą suplonėjusioms sienelėms ir toliau neleidžia kraujui nutekėti.
Moterų venų sienelės raumenų sluoksnio būklei įtakos turi ir lytinių hormonų kiekis. Sumažėjus estrogenų kiekiui dėl nėštumo, hormonų disbalanso, menopauzės, atsiranda vadinamųjų geltonkūnio hormonų, kurie atpalaiduoja venų sienelės raumenis.
Remiantis statistika, venų varikozė pasireiškia 70% moterų, kurios nėštumo metu patyrė menstruacijų sutrikimus.
Hormoninę priklausomybę rodo ir tai, kad taikant pakaitinę hormonų terapiją menopauzės metu, mažiau pasireiškia venų varikozės simptomai ir sumažėja rizika susirgti šia liga. O vartojant hormoninius kontraceptikus, padidėja venų varikozės rizika.
Nėštumo metu padidėjusi venų patologijos atsiradimo rizika yra susijusi su:
- mechaninis slėgis – vaisiaus padidėjimas spaudžia apatinę tuščiąją veną ir sutrikdo kraujotaką;
- kraujotakos problemos – nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir jo nutekėjimas iš širdies, todėl atsiranda papildomas krūvis ne tik kojų, bet ir dubens venoms;
- progesterono kiekio padidėjimas veikia venų sienelių raumenų audinio tonusą, žymiai atpalaiduoja juos;
- hemostazės sutrikimas lydi kraujo krešėjimo padidėjimas ir jo klampumo padidėjimas, dėl kurio susidaro trombai.
Egzogeniniai veiksniai apsunkina moters patologinio proceso eigą. Vyrams kojų venų varikozę dažniausiai sukelia išoriniai veiksniai. Vyrų venų varikozės priežastis – per didelis fizinis aktyvumas, kilęs kilnojant svorius darbe ar sportuojant jėgos sportu.
Žaidžiant kai kurias sporto šakas gali susižaloti kojos, o tai lemia visišką venų išsiplėtimą. Sėdimas gyvenimo būdas ir netinkama mityba lemia nutukimą ir padidina kojų apkrovą. Piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas turi įtakos reologinei kraujo būklei. Jis ne tik tampa klampesnis, bet ir dėl sutrikusios hemostazės kyla venų trombozės pavojus.
Dažna venų varikozės priežastis yra specifinis vyrų darbo pobūdis. Ilgas buvimas statinėje padėtyje (stovi ar sėdimas), vietinė ar bendra vibracija (vairuotojai, ekskavatoriaus operatoriai, gręžėjai) ne tik sukelia kraujo stagnaciją kojose, bet ir turi įtakos venų sienelės būklei bei funkcijai. Vyrai, kiek mažiau, bet kaip ir moterys, turi genetinį polinkį sirgti varikoze.
Statistiniai tyrimai patvirtina padidėjusią baltųjų venų varikozės riziką.
Antrinės venų varikozės priežastis yra sisteminė patologija. Kraujo sudėčiai ir venų būklei įtakos turi kepenų patologija. Pažeidus jo funkcijas, gali sutrikti lipidų apykaita, susidaryti „blogasis“ cholesterolis ir ant vidinės venos sienelės nusėsti apnašos. Inkstų patologija sukelia vandens ir druskos apykaitos patologiją ir kraujo sutirštėjimą.
Abiejų tipų ligos gali sukelti kojų venų varikozę. Cukrinis diabetas taip pat sukelia venų varikozę ir apsunkina jos eigą. Sergant cukriniu diabetu, sutrinka audinių mityba ir veikla, todėl ant kojų gali susidaryti trofinės opos. Uždegiminės urogenitalinės ligos (vyrų prostatitas, o moterims – vulvitas, vaginitas, endometritas ir kt.) taip pat gali sukelti venų varikozę.
Venų varikozė yra lėtinė liga, linkusi progresuoti ir pasikartoti.
Varikozinių venų požymiai
Pirmieji venų varikozės požymiai pasireiškia keliais būdingais simptomais:
- sunkumo jausmas kojose;
- blauzdos raumenų mėšlungis;
- dilgčiojimo ar tirpimo jausmas;
- patinimas dienos pabaigoje.
Kai liga progresuoja, simptomai didėja:
- vorinių venų atsiradimas;
- atsiranda išsiplėtusios venos, vingiuotos ir deformuotos;
- pasikeičia gretimų audinių spalva;
- yra skausmas išilgai venų;
- matomos uždegimo vietos su hiperemija;
- Palpacijos metu išilgai venos jaučiami tankūs trombuoti mazgai.
Simptomai priklauso nuo venų varikozės pobūdžio ir stadijos. Jei procesas paūmėja, venų varikozė gali sukelti rimtų komplikacijų. Simptomai didėja, skausmas jaučiamas ne tik po fizinio krūvio, bet ir ramios būsenos. Pažeistos venos viduje yra niežulys ir deginimo pojūtis.
Dėl nepakankamo aprūpinimo krauju sutrinka odos mityba; melatoninas nusėda pažeistose ląstelėse, todėl epidermis tampa tamsus. Tolesnį ligos progresavimą gali lydėti trofinių opų, kurias sunku gydyti, atsiradimas. Dažnai audinių trofizmo pažeidimas pasireiškia deramtozės, egzema, sausumo ir odos elastingumo praradimu. Išvardinti simptomai būdingi venų varikozei išsivystyti, tačiau yra ir pavienių dėl organizmo ypatybių bei gretutinių ligų. Simptomai taip pat būdingi skirtingiems varikozinių venų etapams.
Venų ligų klasifikacija
Venų varikozė turi keletą vystymosi stadijų, kurios apibūdina įvairaus stiprumo simptomus:
- Kompensacinė stadija – ligos pradžiai būdingas voratinklinių venų atsiradimas, juosmens venų deformacija, sunkumo jausmas ir patinimas.
- Subkompensacijos stadija – venų varikozė progresuoja, pakinta audinių spalva, yra hiperpigmentuotų zonų, nuolatinis patinimas, naktiniai kojų raumenų mėšlungiai, skausmas išlieka net ir ramybėje.
- Dekompensacijos stadija – matomi venų uždegimo požymiai, deformacija didėja ir plinta. Laipsniškas mitybos ir kraujo tiekimo į audinius sutrikimas gali sukelti trofinių opų susidarymą, audinių nekrozę ir kt.
Pagal šiuolaikinę lėtinių venų ligų klasifikaciją, patologijai būdingi keli požymiai – klinikinės apraiškos (C), etiologiniai požymiai (E), anatominės ypatybės ir varikozinių venų lokalizacija (A), patofiziologiniai pasireiškimai (P).
Tada klinikines varikozinių venų apraiškas galima suskirstyti į 6 etapus:
- Pirmosios venų varikozės apraiškos yra sunkumas ir skausmas kojose. Kojų kraujotakos sutrikimų (C0) nėra.
- C1 – retikulinė venų varikozė, kurioje atsiranda tinklinės arba voratinklinės venos.
- C2 – ligos progresavimas išreiškiamas matomais pokyčiais, mazgų atsiradimu, vingiuotomis venomis, iškilusiomis virš odos paviršiaus.
- C3 – edemos formavimosi stadija. Sutrinka venų sienelių pralaidumas, skystis prasiskverbia į audinius aplink kraujagysles. Trofinių audinių patologijų nepastebėta.
- C4 – pastebimi trofiniai kojų epidermio pokyčiai. Gali atsirasti baltos spalvos atrofijos, dermatito ir egzemos simptomų.
- C5 – užgijusios trofinės opos, linkusios atsinaujinti.
- C6 – ant blauzdų yra viena ar daugiau atvirų opų.
Venų varikozė turi būti gydoma norint sustabdyti procesą. Norint tiksliai nustatyti trombozinių sričių vietą ir mastą, nustatyti ligos stadiją ir paskirti tinkamą gydymą, būtina atlikti daugybę diagnostinių tyrimų. Koduojant venų varikozę, pagal tarptautinę lėtinių venų ligų klasifikaciją, koduojamas ir diagnozės tipas.
Varikozinių venų diagnozė
Dėl varikozinių venų pradinis tyrimo etapas yra fizinis patikrinimas ir anamnezės analizė. Gali būti skiriami laboratoriniai kraujo tyrimai ir aparatiniai galūnių venų tyrimai:
- doplerografija;
- angioscan;
- pletizmografija;
- MRT;
- spiralinė kompiuterinė tomografija;
- flebotonometrija ir kt.
Pagal tarptautinę lėtinių venų ligų klasifikaciją diagnozė koduojama priklausomai nuo tyrimų tipo ir skaičiaus (L1, LII, LIII). Pavyzdžiui: klinikinis tyrimas ir Doplerio ultragarsas (LI); Klinikinis tyrimas + Doplerio ultragarsas + ultragarsas (LII) ir kt.
Remiantis išvada, parengiama gydymo strategija.
Patologinių venų varikozės gydymas
Varikozinių venų gydymas įvairiais ligos vystymosi etapais apima įvairius gydymo metodus ir priemones:
- medicininis;
- ne medicinos:
- fizinė terapija;
- hidroterapija;
- fizinė terapija;
- hirudoterapija;
- Kompresinės kojinės ir tvarstymas elastiniu tvarsčiu;
- masažas (pavyzdžiui, taurinimas);
- tradicinė medicina;
- chirurginis gydymas ir kt.
Įvairiose venų varikozės stadijose naudojami išoriniai ir sisteminiai vaistai. Pradiniame etape pakanka išorinių tepalų, gelių, kremų, kad sustiprintų venų sieneles, palengvintų patinimą ir normalizuoja kraujotaką. Juose naudojami vaistinių žolelių užpilai ir nuovirai: paprastųjų kaštonų, paprastųjų galegų, uogienių, uogienių, jonažolių, rupūžės ir kt.
Kompleksinis venų varikozės gydymas duoda laukiamą efektą ir sumažina patologijos progresavimo bei pasikartojimo riziką.
Svarbus žingsnis yra venų varikozės prevencija.
Varikozinių venų profilaktika
Venų varikozės prevencija apima:
- išlaikyti subalansuotą mitybą;
- aktyvus gyvenimo būdas;
- įmanomas fizinis aktyvumas;
- atsisakyti blogų įpročių;
- atlikti specialius pratimus;
- svorio normalizavimas ir kt.
Paprastų prevencijos taisyklių laikymasis padės išvengti ligos atsiradimo ar progresavimo. Į klausimą: ar kiekvienu konkrečiu atveju įmanoma išgydyti venų varikozę, turėtų atsakyti gydantis gydytojas.