Venų varikozė, tai yra būdingas venų apimties padidėjimas, yra dažna net pusės vyresnių nei 50 metų gyventojų problema. Venų varikozė dažniausiai yra susijusi su apatinių galūnių pakitimais. Nors tai gali paveikti ir kitas kūno dalis. Lėtinis venų nepakankamumas, be kosmetinio defekto, gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Todėl itin svarbu išvengti venų varikozės arba, jei jos atsiranda, tinkamai jas gydyti.
Kas yra venų varikozė?
Tam, kad pasiektų visas ląstelių veiklai reikalingas kūno dalis, esant aukštam slėgiui iš širdies išstumiamas kraujas. Venų sistemoje spaudimas dažniausiai yra daug mažesnis, todėl veikia mechanizmai, palengvinantys kraujo grįžimą į širdį. Venų vožtuvai – tai natūralūs atbuliniai vožtuvai, kurie atsidaro kraujo tekėjimo kryptimi, o užsidarę priešinasi gravitacijai, neleidžia kraujui tekėti atgal į veninę kraujagyslę. Kitas mechanizmas, padedantis grąžinti kraują į širdį, yra dryžuotų raumenų susitraukimas.
Šių mechanizmų pažeidimas dėl vožtuvo pažeidimo ar fizinio aktyvumo stokos padidina slėgį venų sistemoje. Likęs kraujas venose daro didesnį spaudimą kraujagyslių sienelėms ir palaipsniui verčia jas išsiplėsti, suteikdamas būdingą sustorėjusių ir susisukusių kraujagyslių išvaizdą.
Varikozinės venos dažniausiai susidaro apatinių galūnių paviršinėse venose, kuriomis teka tik 10% kraujo, tekančio iš apatinių galūnių (likusi dalis teka giliosiomis kraujagyslėmis, kurios per vadinamuosius perforatorius susijungia su paviršinėmis venomis). Didžiausias šios srities venų varikozės paplitimas yra dėl to, kad daugiausia energijos reikia stumti kraują iš pėdų į širdį prieš gravitaciją, o raumenų suspaudimo mechanizmai paviršinių venų atžvilgiu veikia ne taip efektyviai nei giliųjų. .
Kas gydo venų varikozes
Flebologai gydo venų varikozes. Flebologija – medicinos sritis, nagrinėjanti venų ligas, tokias kaip galūnių ir kitų sričių venų varikozė, venų trombozė, potrombozinis sindromas ir kt.
Venų varikozė: priežastys
Vis daugiau žmonių vadovaujasi sėsliu gyvenimo būdu. Biuro darbas ar veikla, kai reikia stovėti vienoje pozicijoje daug valandų, labai neigiamai veikia venines kraujagysles žemiau širdies lygio. Tačiau ne visiems žmonėms išsivysto venų varikozė, todėl yra keletas teorijų, paaiškinančių šį faktą.
Manoma, kad tam tikros genetinės sąlygos turi didžiausią reikšmę venų varikozės formavimuisi. Kai kurie žmonės turi mažiau venų vožtuvų arba kraujagyslių sienelės yra labiau linkusios tempti, todėl venos gali išsiplėsti.
Taip pat labai svarbūs venų varikozės vystymuisi:
- Aplinkos faktoriai,
- ilgalaikis sėdėjimas ar stovėjimas
- mažas fizinis aktyvumas
- ilgos karštos vonios
- dažnas apsilankymas pirtyje
- cigarečių rūkymas
Venų varikozė: simptomai
Venų varikozė yra lengvai pastebima ir atpažįstama problema. Tačiau verta atkreipti dėmesį į simptomus, kurie atsiranda prieš būdingą kraujagyslių išsiplėtimą. Venų varikozės atsiradimas dažnai neįvertinamas. Todėl labai svarbu laiku pastebėti tam tikrus simptomus ir pradėti gydymą.
Varikozinių venų simptomai:
- Nuovargio ir sunkumo jausmas apatinėse galūnėse, ypač vakare, po dienos, praleistos stovint ar sėdint
- Kulkšnies patinimas (patinusios kulkšnys) - pradinėje ligos stadijoje išnyksta po naktinio poilsio
- Odos niežėjimas virš pažeistų kraujagyslių
- Raumenų sutrikimas, vadinamasis mioklonusas
- Būdinga venų varikozė ir jų išsikišimas per odą
- Odos pokyčiai ir odos sustorėjimas dėl varikozinių venų
- Skausmas – kai skauda varikozines venas, o oda virš jų aiškiai pakitusi, sako, kad tai paviršinių venų uždegimas.
Šie simptomai gali keistis laikui bėgant, skirtis priklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio konkrečią dieną, o moterims – skirtingomis menstruacinio ciklo fazėmis.
Varikozinių venų diagnozė
Svarbiausi venų varikozės diagnozavimo metodai yra išsami anamnezės rinkimas ir tinkamai atliktas fizinis patikrinimas. Be to, diagnozei nustatyti gydytojas gali naudoti suspaudimo testus, kad nustatytų venų vožtuvo pažeidimo vietą. Jis naudojamas diagnozuojant ankstyvą varikozės stadiją ir prieš planinę operaciją. Doplerografija leidžia įvertinti kraujo tekėjimą per kraujagysles ir vizualizuoti giliųjų venų būklę.
Venų varikozės profilaktika: kaip to išvengti
Venų varikozės prevencija susideda iš kelių paprastų taisyklių, kurių reikia laikytis kiekvieną dieną:
- Fizinė veikla. Pakanka vidutinio fizinio aktyvumo. Pavyzdžiui, ilgi pasivaikščiojimai, plaukiojimas baseine ar mankšta namuose. Tai padės žymiai sumažinti venų varikozės riziką. Svarbu, kad fizinė veikla būtų reguliari, bet ne per daug varginanti. Svorių kėlimas taip pat gali sukelti venų varikozės atsiradimą.
- Nepageidaujamų kilogramų praradimas. Sumažėjęs suvartojamų kalorijų kiekis ir dėl to svorio metimas prisidės prie geresnio kraujagyslių sistemos veikimo.
- Sveikas maistas. Vengiant labai perdirbto maisto, kuriame yra daug riebalų ir druskos, sumažės vandens kaupimasis organizme ir bus lengviau atsikratyti nepageidaujamų kilogramų.
- Tinkama apranga. Patogūs batai ir vengimas aptemptų kojinių užtikrins geresnę apatinių galūnių kraujotaką.
- Venkite ilgų karštų dušų. Šiluma plečia kraujagysles, trumpi vasaros liūtys geriau veikia venų sistemą
Šių taisyklių laikymasis pagerins jūsų venų būklę ir bendrą sveikatą.